virvė

vir̃vė sf. (2) DŽ, NdŽ, DrskŽ, virvė̃ (4) KBII91, Sch203, K, LsB349, BzBkIX88, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Krž, Skd, Vlkv; SD¹137,176, SD286, Q511, R325,344, MŽ, MŽ435,461, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL240, PolŽ26,34, ŽŪŽ107, PolŽ¹22 1. iš linų, kanapių ir kitokio pluošto nuvytas ilgas plonas dirbinys: Vir̃vė, lankstus ilgas cilindrinis tekstilės gaminys, susuktas, suvytas arba supintas iš siūlų, verpalų gijų, pusverpalių LTEXII296. Šiaudinė vir̃vė I. Virvė didė ir drūta SD¹60. Akrūtų virvė MŽ411. Arklių rišamos vir̃vės Š. Vir̃vė lunkinė I. Virvių sukimas, virvių vijimas LL175. Nupinta virvė, rėtis iš sparto žolės SD74. Plaušų virvė LL80. Virvė nuog inkaro I. Ten kanapių biškį turės pasisėjęs, ta jau apinasriams, ten vir̃vėms Vgr. Sėklai kanapių daug nesėjam, tik dėl vir̃vių Dv. Kanapių sėdavo vir̃vėms nusisukti Sg. Pasisėja kai kas prie daržo šmoteliuką mažutį [kanapių] dėl vir̃vių Plvn. Šiaudus neša su rezginėm – [rezginė] vir̃vėm išpinta Kp. Seniau krūkus pasdarė ir suka virvès Pls. Vir̃vės buvo tokios, kad galėjai traktorių pririšt Pb. Turėjau kokią nu mėterio ilgumo vir̃vę tokią Als. Nu taigi vir̃vę per balkį permeti, ir sūpuoklės Kp. Vir̃vės pri tinklo dideliai ilgos buvo, po vieną nepatrauks tos vir̃vės – du trys už tos vir̃vės kibs End. Storomis virvėmis surištas, Valdytojau viso svieto aukščiausis A.Baran. Stula ženklina vir̃vę, kurią užmetė ant jo š[vento] kaklo. Manipuliorius – ans kitas virvès, kuriomis surišo rankas jo šventas DP167. Tada ėmė anys Jeremiošių… ir nuleido jį virvėmis duobėna BBJer38,6. Kitą žiemą teip karvelė numitėdavo, ka pavasarį reikdavo su virve kelt Skrb. In virvių (surišę virvėmis), in ragutėlių tąsom šieną Gdr. Nėščiai moteriai pro ištemptą vir̃vę negaliama landžiot (priet.) Všk. Apsivilkęs sermėga, virvè susijuosęs, visą žiemą šite Klt. Pakabinau ant vir̃vės kieme šlapias kelnes, ir sušalo ant ožio ragą Skrb. Čia šitai kaimynas dabar yr, atsinešė vir̃vę, kur šieną veža Gršl. Katros didesnės [mergaitės], emam didesnį varpą traukt už virvių Ps. Su virvè ta pačia, kai nuperki [gyvulį], negalima, reikia sava virvè vestis namo Sld. In vir̃vės raišioja [gyvulius] – žolės neišmuša vir̃vė, o lenciūgas sumuša žolę Klt. Kiek arklių nuvedė nu virvių̃ i su visoms virvė̃ms Plt. Tam jaučiu galva vir̃vėm apsukta, tik guzulas maskatuoja Slm. Reikia ažnert až ragų vir̃vę Aps. Ant virvių̃ tas tinklas Smln. Vir̃vę pamirkė ir jį visą sudaužė [virve] Vl. Sakė, šiandieną eisam vir̃vių mušti [i](vyti) End. Virvė̃ ištempta – i traukdavo vyrai [keltą] PnmŽ. Pasukioji pasukioji, virvẽlė susisuka ir pasikelia [girnų akmuo] Kp. Būdavo virvelýtė, kad jas (girnas) pasuka ir suleidžia labiau Žb. Virveliū́tė plona ir papuvus OG105. Ana (duktė) išejo tvartan, padabo[jo] – ožiukas pririštas tvarte prie virvelei LTR(Rš). Aš jai (ožkai) kad ažusmaukč trumpai in ragų virvẽlę, tai stovėt[ų] Klt. Jis tik už virvė̃s ir į pašlaitę (nuėjo kartis) – i nėr Jrb. Nervai payra, pradeda galvoj maišytis, vir̃vė ant kaklo – ir geriau Pl. Virves reik vyt gale mėnesio, tai bus tvirtos Srv. Jaunan mėnasy nestipra virvė̃ Jdp. Virvẽlės an kojos nė vienam [vaikui] nepririši (nenusaugosi) Kp. Aš atpjoviau virveláitę, kad tas šunaitis pabėgt[ų] Rdš. An tvoroms [džiovė], kame tą virvẽlę gausi? Nt. Prie naščių buvo virvelýtės tokios, kur per šikinę duodavo, kai langą išmuši Trgn. Suvijęs votagą iš virvikių išgainiojo visus brš. Apivaros būna iš virvẽlės, o ąsos iš karnų Ob. Jas (vyteles) reikia sukt, kad susisuktų virvùtėn Pl. Jau jis kaip ėjo gultie, tai tą pačią su virvute prisirišo, kad nepabėgtų BsPIV251. Virvė̃ varpučio – ne šaknės (labai stiprios) Krš. | Ukvatijau už jo eit, ale tėvas virvè tą ukvatą, virvè (mušdamas atgrasė) Jrb. Pertrauksiu tau virvè užpakalį Kp. Virvė̃s (mušti) tokiam velniuo tik reik Krš. Kuliganų daug, reiktų tik virvė̃s (pakarti) Brb. | prk.: [Po lietaus] išsiraivė kalniukai, nuringavo arimų virvės, pašiurpo kiečių, žolynų stagarai V.Bub. ^ Geri skiepai – kai vir̃vės buvo, o obeliūtės menkos Klt. Iš ožkos vilnos siūlas kai virvė̃ (netampus) Jrb. Kai atverčiu avižas, kai vir̃vė stovi grūdai in žemės išbirėję Klt. Tep pačia kab virvė̃ bit tas vaikas Zt. Einu kaip vir̃vė paskui ratus, privargus Slk. Tiesus kap virvẽlė kišeniuje (juok.) Klvr. Jis suktas kaip virvė LTR(Vb). Tvarte par sienom eina pacai, uodegos kai vir̃vės Klt. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsitiesė kai vir̃vė tik (sulyso be pieno) Klt. Jūs su darbais, tai vis paskui visus kaip vir̃vė tęsiatės Užp. Uodegelė ažsirietė viršun, buvo kai virvẽlė (apie atkutusį paršelį) Švnč. Vijasi kap virvė̃ pavijota (apie landų, apsukrų žmogų) Grv. Anas kaip virvẽlė (lipšnus) prie kitų Pnm. Ungurių buvo kaip vir̃vių Slč. Žmonės be pertrūkio, kaip virvės, traukė į miesčiuką Žem. Piršliai kaip virvė eina Vaižg. Pradalgį grėbiu, žiūriu – susiraičius gyvatė kai vir̃vė Antr. Kad paleido (lyti), rodos, kap virvutėm Gs. Ot lyja, kaip iš virvẽlės Zr. Rytą dūstu, gaudau kvapą, kaip už vir̃vės pakartas Kvr. Tęsias kai šūdina vir̃vė (netvarkingai, nesklandžiai vyksta) Trgn. Su tais gyvuliais bėda: pririštas žmogus kaip an virvẽlės Mžš. Vaikus ugdžiau visus ant vir̃vės (griežtai) Ln. Kunigaikštis Žygimantas Senasis 1536 m. įsakė statyti namus viena eile – „pagal virvę“ rš. A, ilga vir̃vė nutrūksta (ilgai draugavę greičiau ir išsiskiria) Aln. Davė žemę, peilį, tik vir̃vės nedavė paskart (neperspėjo dėl sunkumų) Rod. Jei tu tokią čiunkę gausi, tai tik virvę ant kaklo (pasikarti) KzR. Norėdamas pasikart, virvę rasi Šd. Kad šunį karti nori, tai ir virvę randi I.Simon. Kas šunį kart nori, tas jam ir virvę randa Sch98. Su virvelè duoną riekia (kiekvieną kąsnį skaičiuoja) Sml. Iš bezdalų vir̃vės nenuvysi Ds. Iš šūdo virvẽlės nenuvysi Ds. Iš šūdo virvẽlę nuvis (apie šykštuolį) Dglš. Iš pelų ir kevalų virvę nenuvysi LMD(Kt). Nėra karvelės, nereik ir virvẽlės LTR(Dglš). Virvės du galai An. Pakaruoklio namuos nekalba apie vir̃vę Str. Nevyk kitam vir̃vės, pats pasikarsi Grnk. Galvo[je] utėlės virvès veja (apie ilgus nešvarius plaukus) Snt. Nuo virvelės prie kumelės (apie pradėjusį vogti) Pnd. Virvė, virvytė, virvaitė, virvelytė (greitakalbė) Pnd. ║ laidas: Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. ║ virkštelė: Neperžengt par virvę [nėščiai, nes kūdikio] bambelės virvė bus apie kakliuką apsisukus LMD. 2. kas išoriškai panašu į šį dirbinį (suvyta, susukta): Iš plytų kokių aštuonių metrų tokia virvùtė nuvyta Klvr. Seniau pyrago bulką dar papuošdavo – iš to paties pyrago tešlos ištempia virvẽlę ir ją išraito apie bulką Kair. Įspaustomis virvelėmis papuoštus puodus gamino tik akmens amžiuje rš. Jūs turbūt daug vaikščiojat, kad ant kojų tokios vir̃vės (iššokusios venos)? Kvr. Jei tik lietus, tai lentos ir lanku, ir virvè (susiriečia ir susisuka) Švnč. Kūdikis į vienas virves (traukulių sutrauktas) N. ║ raukšlė: Veidas toks, baisi – vir̃vėm tokiom susisukus Upn. Sprandas vir̃vėm nuėjęs Žl. ║ dryželis (medžiagoje): Kelnių šviesių virvùkėm kur buvo balzganos, tas nupirkau Grnk. Bostonas buvo keturinė medžiaga tokiums virvìkiums Vdk. 3. R344, MŽ461 spąstai, žabangai: Ir kursai iš duobės išeis, tas virve (viršuje žabanga) sugautas bus BBJer48,44. Perdrėskiam jų ryšius ir atmeskiam nuog mūsų jų virves Mž506. | prk.: Išganytojis nuog šėtono virvių manę išvalnijo brš. Apėmusios mane buvo virvės smerties ir vargai peklos mane užpuolę buvo BBPs116,3. Tu neturi čėdyti nei dievams (paraštėje deivėms) jų slūžyti, nesa tatai būtų tau virvė BB5Moz7,16. 4. Jdr vienas paskui kitą einančių daiktų, žmonių, gyvūnų eilė, virtinė: Švelpa mašinikės, vir̃viums eina – a netura žmonys piningo?! Krš. Cielą naktį ejo tų vokyčių vir̃vė, visą naktį ejo vokyčiai Kl. Paskuo tokios vir̃vės ašarų – paliko pelkė po toms kojėms Yl. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. | prk.: Traukėme savo atsiminimų virvę A.Vencl. ║ tąsa, tradicija: Pasdarė kaip ir vir̃vė – tėvas mūrnyku [buvo], sūnus Žl. ║ didelis ko kiekis: Seniau, būdavo, šventoj Barboroj žmonės vir̃vėm eina Jūžintuos Užp. Eitų po manęs [merginos] vir̃vėms, kad aš į ano vietą būčio End. Lijo ten, ėjo virvùtėm net [lietus] Grš. Lietūs tebepliaupia, bet jau nebe čiurkšlėmis, ne tokiomis virvėmis kaip anksčiau rš. Seilės net virvelè tęsias OG135. Sąvėlos vir̃vėm ejo Žl.

◊ añt virvùtės laikýti griežtai ką tramdyti: Kad ne to[ji] stipendija, tai nesusitvarkytų [mokytojai] su tais dzekiais, o teip tai laĩko an virvùtės Mžš.

ilgà vir̃vė apie kalbą, darbą, kuriam reikia daug laiko: Nenoriu daugiau kalbėt – ilgà vir̃vė Dgl. Kartais menkais niekais pasigydai, o su daktarais ilgos virvės reikia Žem. kaĩp nuo vir̃vės nutrū́kęs greitai: Lekia kaĩp nuo vir̃vės nutrū́kęs Pnd.

kùdrio vir̃vė apgavikas: Anys visi kùdrio vir̃vės Žl.

muštà virvė̃ apie daug mačiusį, patyrusį: Mes jau muštà virvė̃ Dv. per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas (kerdžius) teip visus suėmė, kad visi šóka par virvùtę Jnš.

po virvelè paeĩti pasikarti: Šiandie kavoja jauną žmogų – po virvelè paė̃jo Šd.

prie ilgõs vir̃vės prirìšti priversti įsimylėti, privilioti: Žmonės pradėjo kalbėti, kad Gaulę kažkas pririšo prie ilgos virvės V.Mont.

pro virvùtę prašáuti labai suklysti: Čia jis smarkiai prašovė pro virvutę J.Avyž.

víena virvè sùrištas vienodas, toks pat: Visi anys (valdininkai) víena virvè surištì, ar kumunistai, ar ne Žmt.